Žmonės mėgaujasi arbata skirtinguose pasaulio kampeliuose. Arbatą gerti sveika, nes ji aktyvina smegenų veiklos darbą, todėl padeda išlaikyti geresnę koncentraciją ir produktyvumą dirbant ar mokantis, ypač jei darbas susijęs su intelektine ir kūrybine veikla. Maža to, arbata naudinga širdies veiklai, kuri gali sutrikti, kai nesilaikoma darbo ir poilsio rėžimo, neatsikratoma žalingų įpročių ar nepasiryžtame sportuoti. Per visą gyvenimą širdis susitraukia net apie 3 milijardus kartų, kad aprūpintų mūsų organizmus krauju.
Arbata gali užkirsti kelią susirgti ir tokiomis ligomis kaip vėžys. Žalioje arbatoje yra gausu antioksidantų ir anti-kancerogenų, kurie sumažina navikų atsiradimo riziką. Vis dėlto, norint išlaikyti antioksidantus arbatoje, nereikėtų jos pagardinti pienu, nes pieno baltymas sumažina antioksidantų poveikį.
Žinoma, tam, kad arbata atitolintų nuo ligų ar pagerintų savijautą, rekomenduojama arbatą gerti kasdien. Tačiau, kiek tų puodelių arbatos vertėtų išgerti per dieną?
Arbata kiekvieną dieną
Tam, kad arbata turėtų teigiamą poveikį, per dieną rekomenduojama išgerti po vieną ar du jos puodelius. Geriausia, jei vieną arbatos puodelį išgertume ryte, o kitą – vakare. Vis dėlto, jei norite atsikratyti papildomų kilogramų, tokiu atveju turėtumėte gerti dvigubai daugiau arbatos – net tris–penkis puodelius per dieną.
Beveik visose arbatose yra medžiagų, kurios skatina riebalinio audinio skaidymąsi, tačiau jei geriant arbatą mėgausimės ir tortu ar kitais saldumynais, sulieknėti bus gerokai sudėtingiau. Arbata, kaip ir kava, skatina medžiagų apykaitą, todėl mūsų organizmai sudegina daugiau kalorijų, tačiau šis sudegintų kalorijų kiekis yra ne toks didelis, kad galėtume valgyti bet ką.
Kokia turi būti arbata
Norint išsiaiškinti, ar arbata yra kokybiška, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada jos artbažolės buvo surinktos. Negana to, svarbu nustatyti, kas įeina į arbatos sudėtį bei kur ši arbata buvo auginama. Būtina atkreipti dėmesį į arbatos galiojimo laiką. Pavyzdžiui, žalioji arbata intensyvų skonį ir oksidantus savo sudėtyje išlaiko apie metus. Jei vėliau arbata yra laikoma šaldytuve, tuomet jos intensyvus skonis išlieka papildomai dar vienus metus.
Ar arbata yra šviežia, išduoda arbatos kiekis, kurio reikia įdėti į puodelį tam, kad pajausti skonį. Jei arbata šviežia, gali užtekti tik kelių jos lapelių.
Ruošiant žalią arba baltą arbatą negalima jos plikyti verdančiu vandeniu. Vanduo turi nebūti pasiekęs virimo temperatūros. Plikant arbatą verdančiu vandeniu, sunaikinsime ir arbatos kvapą, ir dalį antioksidantų.
Kiek puodelių arbatos yra per daug?
Nors arbatą gerti sveika, per didelis jos kiekis gali būti žalingas. Per dieną išgėrus daugiau nei devynis arbatos puodelius, į organizmą gali patekti nemažas kiekis kofeino, kuris gali sukelti nerimą, nepageidaujamą stresą, prastą miegą, galvos skausmą ar skrandžio sutrikimus.
Maža to, geriant daug arbatos, organizmas gerokai mažiau pasisavina geležies. Geležį įsisavinti gali padėti vitaminas C, varis, B grupės vitaminai. Dažniausiai mūsų organizmai stokoja geležies kartu su vitaminu B6.
Geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kai hemoglobino kiekis kraujyje nukrinta žemiau normos ribos. Dėl šios priežasties sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius, todėl jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, o vėliau gali būti sunku dirbti ar net judėti.
Geležis dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, kurios vyksta ląstelėse.
Lietuvoje sergamumas mažakraujyste yra net tris kartus didesnis nei senosiose ES šalyse ir Jungtinėse Amerikos valstijose.
Gerkime arbatą, tačiau nepiktnaudžiaukime per dideliais jos kiekiais. Būkime žvaliais ir sveikais!
